burškutis

burškùtis sm. (2) žr. burškulas: 1. Ans burškùčiais apsikabinėjęs Grg. Po kryžium burškutė̃liai iš medžio kybo J. 2. Padelkos apšalo burškùčiais Grg. ║ Pri avies uodegos pridžiūna burškùčiai Grg.